Vilniaus senamiestyje esanti Kazickų rezidencija – tai daugiau nei istoriniai namai. Tai vieta, kur XX amžiaus pabaigoje mezgėsi sprendimai, prisidėję prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, kur vyko tylūs, bet valstybei lemtingi pokalbiai apie laisvę, kryptį ir ateitį.
Praėjus keliems dešimtmečiams, šiuose pačiuose namuose vėl kalbama apie Lietuvos ateitį. Tik šį kartą – apie tai, kaip judėsime kasdien.
2025 metais Kazickų rezidencijoje įvyko „Dviračių kultūros“ projekto pristatymas, kuriame buvo pristatyta ilgalaikė – 2025–2050 metų – Lietuvos transporto kultūros transformacijos vizija. Jos tikslas paprastas, bet ambicingas: paversti dviratį ne laisvalaikio atributu, o natūralia kasdienio judėjimo priemone miestuose.
Nuo politinės laisvės – prie judėjimo laisvės
Jeigu XX amžiaus pabaigoje Lietuva kovojo už politinę nepriklausomybę, šiandien vis dažniau kalbame apie kitokią laisvę – laisvę judėti saugiai, savarankiškai ir oriai mieste.
Automobiliais perpildyti miestai, triukšmas, tarša ir augantis fizinis pasyvumas tampa ne tik patogumo, bet ir visuomenės sveikatos bei socialinio teisingumo klausimu. Dviračių kultūra čia atsiranda ne kaip alternatyva „entuziastams“, o kaip sisteminė urbanistinio gyvenimo dalis.
„Dviračių kultūros“ vizija siekia:
- padidinti kasdienio važiavimo dviračiu dalį Lietuvoje nuo 3 % iki 15 %,
- sukurti sąlygas, kad iki 2050 m. net 50 % vaikų į mokyklą galėtų saugiai vykti dviračiu,
- suformuoti visą gyvenimą apimančią dviračių ekosistemą – nuo vaikystės iki senjorystės.
Simboliška vieta – sąmoningas pasirinkimas
Neatsitiktinai šios idėjos buvo pristatytos būtent Kazickų rezidencijoje. Ši erdvė simbolizuoja ilgalaikį mąstymą, atsakomybę už valstybės ateitį ir drąsą imtis nepopuliarių, bet reikalingų sprendimų.
Kaip anuomet reikėjo tikėjimo, kad Lietuva gali būti nepriklausoma, taip šiandien reikia tikėjimo, kad Lietuvos miestai gali būti:
- tylesni,
- švaresni,
- saugesni vaikams,
- patogesni kasdieniam gyvenimui be automobilio.
Revoliucija be triukšmo
Dviračių kultūros pokytis nėra staigus sprogimas. Tai tyli, bet nuosekli revoliucija – keičianti įpročius, infrastruktūrą ir mąstymą apie miestą.
Ir galbūt po kelių dešimtmečių bus sakoma, kad čia, šiuose namuose, ne tik buvo kalbama apie Lietuvos laisvę, bet ir pradėtas kelias į laisvesnį kasdienį judėjimą.
„Šiuose namuose kadaise buvo kalbama apie Lietuvos politinę laisvę. Šiandien čia kalbame apie kitą, ne mažiau svarbią laisvę – laisvę judėti mieste saugiai, paprastai ir be automobilio. Dviračių kultūra nėra hobis ar sportas. Tai kasdienio gyvenimo sprendimas, kuris formuos Lietuvos miestus ateinančius 25 metus.“
Arturas, VšĮ „Dviračių kultūra“ vadovas
