Kaip gimė SheSpresso idėja? Koks buvo tas momentas, kai supratote, kad reikia kurti tokį klubą?
SheSpresso idėja gimė labai natūraliai – iš nenoro minti vienai. Savo aplinkoje neturėjau draugių, kurios važiuotų kartu su manimi, todėl pagalvojau- o kodėl to rato nesusikūrus pačiai? Man pačiai dviratis buvo ir yra kaip terapija, pabėgti nuo darbų, pravėdinti galvą ir po dienos grįžti į save. Pradėjusi garsiai apie tai kalbėti, pastebėjau, kad daug moterų ir merginų taip pat norėtų važiuoti, bet nedrįsta. Vienoms atrodo, kad jos per lėtos, kitoms trūksta kompanijos, dar kitos tiesiog nežino, nuo ko pradėti. Tada ir kilo mintis sukurti ne klubą, kurio tikslas – profesionaliai minti, o bendruomenę, kuri būtų tarsi terapija:)
Kodėl pasirinkote būtent moterų bendruomenės formatą?
Norėjosi sukurti erdvę, kurioje moterys galėtų minti be spaudimo. Ne kartą esame kalbėjusios, kad važiuojant su vyrais kartais atsiranda jausmas, jog turi būti greitesnė, stipresnė, neatsilikti ar net kažką įrodyti 😀 Tad norėjosi sukurti priešingą jausmą, kad moteris galėtų ateiti viena, nieko nepažinodama, važiuoti savo tempu ir vis tiek jaustis laukiama.
Ką simbolizuoja pavadinimas „SheSpresso“?
Pavadinime susijungia – „she“ ir „espresso“. „She“ simbolizuoja moteris ir mūsų bendrystę, o „espresso“ – tą mažą kavos ritualą, kuris dažnai prasideda dar prieš važiavimą ir tęsiasi po jo.
Kokie buvo pirmieji važiavimai? Ar prisimenate kokią nors istoriją iš pirmųjų susitikimų?
Pirmieji važiavimai man pačiai buvo šiek tiek nedrąsūs – nebuvo aišku, kiek moterų susirinks, ar patiks maršrutai, kaip viskas seksis. Bet po kiekvieno važiavimo, matant merginų šypsenas, gerą emociją ir gražų feedback’ą, su kiekvienu važiavimu darės vis jaukiau ir jaukiau.
Labai įsiminė vienas iš pirmų važiavimų, kai minimo metu mus pasivijo mergina ir pasakė, kad jau kurį laiką važiavo iš paskos, nes labai norėjo prisijungti, paklausė kas mes ir kaip rasti mus ri daugiau informacijos apie mūsų minimas. Tai buvo labai gražus ženklas man, kad tokios bendruomenės tikrai labai reikėjo.
Kokios moterys dažniausiai prisijungia prie SheSpresso?
Nuo jau aktyviai važinėjančių iki tų, kurios tik pradeda. Vienos turi gravel ar plento dviračius, kitos tiesiog išsitraukia seniai turėtą hibridą, ar kalnų dviratį.
Ar daug dalyvių atvyksta vienos, nieko nepažinodamos?
Taip, tikrai nemažai. Ir man labai norisi, kad moterys žinotų i į SheSpresso galima ateiti vienai. Nereikia laukti, kol prisijungs draugė. Per praėjusius metus gimė daug labai gražių draugysčių.
Kokius pokyčius pastebite moteryse po kelių dalyvavimų?
Labiausiai pastebiu, kaip atsiranda drąsa ir atsipalaidavimas. Iš pradžių galbūt kyla klausimų, ar spės, ar nebus per lėtos, ar tiks jų dviratis. Po kelių važiavimų jos jaučiasi užtikrinčiau.
Ar jau užsimezgė draugystės ar bendros veiklos, kurios prasidėjo būtent SheSpresso klube?
Taip, ir tai viena gražiausių dalių. Merginos pradeda bendrauti tarpusavyje, susitaria važiuoti kartu ir kitu metu, dalinasi maršrutais, patarimais, kviečia viena kitą į kitas veiklas. SheSpresso po truputį tampa ne tik važiavimu, bet ir bendruomene.
Kokių atsiliepimų dažniausiai sulaukiate iš dalyvių?
Man pats gražiausias atsiliepimas yra tai, kad merginos labai laukia šių trečiadienių. Dauguma atmina kiekvieną savaitę ir net savo planus susidėlioja taip, kad trečiadienio vakarai būtų skirti dviračiui. Dažnai girdžiu, kad tai tampa savotišku trečiadienio ritualu. Man atrodo, tai ir yra gražiausias feedbackas – kai merginos atmina ne vieną kartą, o nori grįžti vėl ir vėl.
Kaip manote, kas šiandien labiausiai trukdo moterims dažniau naudoti dviratį mieste?
Manau, dažniausiai trukdo nesaugumo jausmas ir nežinojimas, kur minti. Dalis moterų bijo eismo, automobilių, neaiškių sankryžų ar vietų, kur staiga baigiasi dviračių takas. Kitos tiesiog galvoja, kad Kaune nėra gražių maršrutų. Būtent todėl mūsų maršrutai kiekvieną trečiadienį skiriasi – norisi parodyti, kad Kaunas iš tikrųjų yra labai gražus miestas minant dviračiu. Kartais tereikia, kad kažkas parodytų kelią, ir tada miestas atsiveria visai kitomis spalvomis:)
Ar pastebite, kad po dalyvavimo klube moterys pradeda dažniau važiuoti dviračiu ne tik laisvalaikiu, bet ir kasdieniais reikalais?
Po truputį tai vyksta. Kai kelis kartus pravažiuoji miestu su grupe, pradedi geriau suprasti maršrutus ir jaustis saugiau. Žinau, kad tikrai yra merginų, kurios atmina tiesiai po darbų, nes į darbus mina su dviračiais:)
Kaip vertinate Kauno dviračių infrastruktūrą moterų akimis?
Kaune situacija gerėja, bet dar tikrai yra kur augti. Yra vietų, kur važiuoti labai malonu, bet yra ir atkarpų, kur dviračių takai nutrūksta arba pravažiavimas išvis sudėtingas.
Kokius maršrutus dažniausiai renkatės ir kodėl?
Kiekvieną trečiadienį važiuojame vis kitu maršrutu, kad važiavimai nepasidarytų vienodi ir merginos vis atrastų naujų Kauno vietų. Dažniausiai maršrutą dėlioju maždaug 50/50 – dalis kelio būna per miestą, nes iki gražiausių vietų reikia numinti, o kita dalis – per miškus, parkus. Man norisi parodyti, kad Kaunas turi labai daug gražių vietelių:)
Ką pasakytumėte moteriai, kuri jau seniai svarsto išsitraukti dviratį iš sandėliuko, bet vis nesiryžta?
Pasakyčiau – pabandyk. Nereikia būti 100% pasiruošusiai, turėti tobulo dviračio ar geros sportinės formos. Dažniausiai sunkiausia dalis yra ne pats važiavimas, o sprendimas pradėti.
Kuo trečiadienio vakaro važiavimai skiriasi nuo paprasto pasivažinėjimo vienai?
Važiuoti vienai irgi labai gera, bet trečiadienio vakarai turi visai kitą emociją. Tu žinai, kad tavęs kažkas laukia, kad bus pažįstamų veidų, pokalbių, ir bendraminčių. Kartais po sunkios dienos užtenka prasimynti ir pasisemti gerų emocijų, kad nuotaika visiškai pasikeistų.
Kodėl po važiavimo svarbi kava ir bendravimas?
Iš tikrųjų tai nėra vien apie kavą:) Vienos renkasi kavą, kitos – kitą gėrimą ar pyragiuką, bet svarbiausia čia yra ryšio kūrimas. Važiavimo metu mes judame kartu, o po jo atsiranda laiko pasikalbėti, susipažinti, pasijuokti ir tiesiog pabūti. Man atrodo, būtent tada SheSpresso ir tampa bendruomene.
Ar yra kokia nors istorija, kuri jus ypač sujaudino arba įkvėpė tęsti šią iniciatyvą?
Tiesa pasakius, labai gražaus feedbacko sulaukiu beveik po kiekvieno minimo – ir tai labiausiai įkvepia tęsti. Taip pat smagu matyti ne tik merginų emocijas, bet ir žmonių reakcijas mieste, kai jie pamato tiek daug kartu minančių moterų.
Labai įsiminė vienas momentas praeitų metų sezono gale. Pramynėme pro kelis vyrukus, o gale važiavusios merginos išgirdo, kaip vienas jų paklausė: „Kas čia, kodėl čia tiek daug minančių moterų?“ O kitas atsakė: „Ką, tu nežinai? Čia gi SheSpresso.“ Gera, kad Kaune žmonės jau atpažįsta.
Ką jums asmeniškai reiškia SheSpresso?
Man SheSpresso yra mano pačios terapija. Po kiekvieno trečiadienio grįžtu namo palengvėjusi. Gera dalintis ta emocija, kurią pati jaučiu, ir dar smagiau, kai ji grįžta atgal – per merginų šypsenas, žinutes ir laukimą susitikti kitą trečiadienį.
Kaip norėtumėte, kad SheSpresso atrodytų po penkerių metų?
Minčių ir idėjų tikrai yra daug – nuo edukacijų iki ilgesnių maršrutų, išvykų ar įvairių bendradarbiavimų. Kartais tiesiog pritrūksta laiko ir rankų viskam įgyvendinti.
Bet labiausiai norėčiau, kad SheSpresso augdama neprarastų tos emocijos, nuo kurios viskas ir prasidėjo:)
Kokia yra jūsų didžiausia svajonė, susijusi su moterimis, dviračiais ir miesto kultūra?
Norėčiau, kad moterys mieste ant dviračio jaustųsi saugiai. Kad dviratis nebūtų tik sportas ar hobis, bet taptų paprasta miesto kultūros dalimi. Norėčiau, kad vis daugiau moterų rinktųsi dviratį ne todėl, kad reikia, o todėl, kad gera.
Ar planuojate naujų veiklų, edukacijų ar bendradarbiavimų ateityje?
Taip, tikrai. Jau praėjusiais metais turėjome įvairių edukacijų ir veiklų – kalbėjome, kaip prižiūrėti dviratį, turėjome paskaitą su traumatologu, mankštą su treneriu, klausėmės istorijų ir patarimų apie keliones dviračiu. Šiemet taip pat turiu numačiusi veiklų. Artimiausia – edukacija apie bikepacking’ą ir bendras minimas su Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininku, kuris kuria dviračių maršrutus ir aktyviai prisideda prie dviračių kultūros Lietuvoje.
Apskritai esu labai atvira įvairiems pasiūlymams, bendradarbiavimams ir veikloms, kurios merginoms būtų įdomios bei naudingos. Norisi, kad SheSpresso būtų ne tik apie minimą, bet ir apie atradimus, mokymąsi ir bendrą laiką kartu.
Kur ir kaip skaitytojai gali prisijungti prie artimiausių važiavimų?
Prie mūsų galima prisijungti sekant SheSpresso socialiniuose tinkluose – ten skelbiame artimiausių važiavimų laiką, maršrutą ir visą svarbią informaciją. Susitinkame trečiadieniais 18 val. Kaune, Santakoje, „Pratęsimo“ / Bocmano terasoje, šalia Krepšinio namų. Ten pradedame ir baigiame savo minimus, tad labai kviečiame tiesiog atvykti ir prisijungti.
Kiek šiuo metu vidutiniškai moterų dalyvauja viename važiavime?
Važiavime dalyvauja apie 15 – 30 moterų. Skaičius priklauso nuo oro, sezono ir savaitės.
Kiek dalyvių jau yra prisijungusios per visą klubo gyvavimo laiką?
Tikslų skaičių pasakyti sunku, kadangi registracijos nevedu, norisi išlaikyti formatą laisvą ir neįpareigojantį. Bet drąsiai galiu sakyti, kad per visą laiką prie mūsų važiavimų jau yra prisijungusios daugiau nei 100 moterų.
Ar galėtumėte pateikti vieną sakinį, kuris geriausiai apibūdina SheSpresso?
SheSpresso – tai trečiadienio vakaro terapija moterims:)
